- žaislininkas
- žaisliniñkas (-inỹkas; SD65, M), -ė smob. (2) K, Rtr, BŽ180, NdŽ, KŽ; SD138, N, L žr. žaidėjas: 1. M Ažužymėta vieta žaislinykų SD365. Lentelė žaislinykų SD390. 2. Ir balsą girdėjau kaip žaislinykų citros, žaidžiančių citromis savo BtApr14, 2. 3. L735, DŽ žaislų gamintojas ar pardavėjas: Priešais buvo žaislininko krautuvė ir visa žėrėjo nuo blizgučių V.Kam.
Dictionary of the Lithuanian Language.
